Apie croissantus, sultinį & The Mirror stage

Kartais savaitgaliai labai pavyksta. Ir be didelių pastangų. O kartais laikas tiesiog nueina šuniui po uodega. Kol turėjau šunį, tas laikas po uodega buvo irgi visai nieko. Nors tupinėdavom aplink kiekvieną, kitų šunėkų paliktą žinią, būdavo smagu.
Kai mano šuo sumanė iškeliauti į amžino gyvenimo plotus ir neliko kaip leisti laiko po šuns uodega, pradėjau kolekcionuoti savaitgalius pagal kitokius požymius.

Šiaip savaitgaliai gali būti geri ir labai geri. Vien todėl, kad jie yra savaitgaliai, tai – jau geras dalykas. O labai gerais ėmiau laikyti tuos, kurie palieka ir žinių. Ne tik malonumų.

Kas man labiausiai patinka?

Šeštadienio rytą ramiai pusryčiaujant planuoti laiką, ką čia tokio įmantraus nuveikus. O paskui nusispjauti į visus planus ir eiti kur kojos neša. Taigi praėjusį savaitgalį galiu pavadinti labai geru, nes kojos nešiojo į įdomias puses.

ndg4kasuba2

Su šviesa buvo aplankyta NDG ir Aleksandros Kašubos instaliacija. http://www.ndg.lt/parodos.aspx
Kadangi įspūdis buvo įkvepiantis, o Teodoro Kazimiero Valaičio retrospektyva jau buvo apžiūrėta anksčiau, tai dar susiradau ir Kazimieros Zimblytės ankstyvųjų darbų ekspoziciją.

ndg

NDG man žiauriai patinka ir ten jaučiuosi, kaip kokioj Saatchi&Saatchi galerijoje Londone. http://saatchi.co.uk/en-gb/

Tik kaskart išėjus iš NDG, norisi dar. Šįsyk nutariau nusivaikščioti iki ŠMC. Ir žygis geras, ir pažiūrėti buvo ką. http://www.cac.lt/lt/exhibitions/current/7338
Visai užstrigau ties Simono Fujiwaros darbu The Mirror stage. http://www.tate.org.uk/whats-on/tate-st-ives/exhibition/simon-fujiwara-1982

Ir ne dėl televizinio įdirbio, kuris visaip gadina požiūrius, bet pamatyti Simono Fujiwaros darbą labai rekomenduoju.

Žodžiu, meninė savaitgalio dalis buvo neabejotinai vykus, sujaudinusi ir net įkvėpusi. Bet tai dar kita tema.

O kai išėjau iš ŠMC, jau norėjosi valgyti. Ir kitaip nei įprasta. Keliskart per metus užsimanau sultinio. Neslėpsiu, Vilniuje jis – geriausias Pinavijoje. https://www.facebook.com/kepyklele.pinavija

pinav2pinav

Priežastis paprasta: ten ruošiama kibinų, o šiems reikia virtos mėsos, tad Pinavijos sultiniai yra tikrų tikriausi sultiniai, ne iš kokių dirbtinių kubelių. Ir dar, jei man lieka kibinas su aviena, būtent šie greičiausiai išgaruoja, gėris – be komentarų.
Be to, Pinavijoje yra labai skanių tortų, pyragų ir kibinų tešlos pyragaičių su visokiausiais vaisių gardumynais, kuriuos irgi kepa čia pat, vietoje, tad viskas visada šviežiausia ir puikiausios kokybės.

kibin2

Tiesa, ten maistu mėgaujasi nemažai žmonių. Ir kaskart atsiranda gudrių vietų užėmėjų, nes staliukų nėra daug, o gerbėjų užaugo jau gerokai. Taigi tie gudrieji įbėga, ant laisvos kėdės numeta paltelį ir stoja į eilės galą. Ir net nemirksi kai kiti, nusipirkę savų gardumynų, liūdnai ieško kur prisėsti ir randa tik ant kėdžių primėtytų daiktų. Bet visuomet yra variantas – drąsiai sėsti į užėmėjų vietas ir tuomet nesmagu bus tiems, gudriesiems.

Panašiai dedasi ir prancūzo Thierry kepykloje, bet ten užėmėjų mažiau, nes daugiau prancūziškumo. http://www.thierrykepykla.lt/lt/

thierry

Kai Užupyje atsirado pirmoji Thierry boulangiery, papūtė toks Paryžiaus vėjas, kad ten net ėmė budėti automobilių bauduotojai, nes prie gardumynų stojo nematytos važiuotų ir pėsčiųjų eilės, užsikimšo gatvė, o žmonės garsiai skandavo – norim dar! Juokauju. Bet arti tiesos, nes vien ką reiškia croissantai su migdolų kremu ir šokoladu! Atiduočiau pusė karalystės 🙂

cruas

Tad gero savaitgalio pabaigoje verta pasirinkti Thierry, o jau ten tikrai bus kuo džiaugtis.

cruas2

O štai dar vienas, paskutinis savaitgalio atradimas.

Būtent Thierry kepykloje dienos pabaigoje į dėžes sudedami tos dienos kepiniai ir jie keliauja utilizuoti… Kai tai išgirdau, prisirinkau duonos ir baguette, ir linksmai apdalijau kelias senjorų šeimas, kurios tikrai niekada nepasieks Thierry ir gal net nežino kokia skani būna prancūziška duona. Pasisekimas buvo toks, kad senjorai kraipė galvas, šildė duonos riekeles ant verdančių sriubos puodų, suprantama, tikras daiktas greitai apdžiūsta, ir paprašė – dar! Jei tik liks, atnešk vėl.

Pažadėjau. Nors kiek ir nesmagu prašyti duonos, bet prieš tai nusidėjau su Thierry croissantais ir puikia kava, ir vėl gavau vakarykštės duonos, skirtos utilizuoti.

Tai va koks išėjo puikus neplanuotas savaitgalis.

cruas3

Tiesa, jei žinote senų ar sunkiau vaikštančių žmonių, kuriuos norite pradžiuginti ypatinga duona, būtinai vakarais aplankykite Thierry (jo kepyklų yra jau ir kitose vietose) http://www.thierrykepykla.lt/lt/kepyklos  ir paklauskite – ar neturi išmetamos duonos. Palengvinsite gyvenimą abiem pusėms.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s