Ponio odos terapija su endorfinais

IMG_4258

Žinau ne vieną žmogų, pamišusį dėl batų. Maždaug tokį, kaip ir aš. Neslepiu, batus galėčiau pirkti, pirkti, ir pirkti. Nesveikas potraukis? Bet…

Spintos jiems neturiu ir neduok, Dieve. Ir dešimtimis porų savųjų neskaičiuoju, bet atvirai sakau kaip būna.
Einu iš darbo, matau, man įdomios vitrinos rėkia apie nuolaidas. Na kaip neužsuksi. Nors pasižiūrėti. O paskui prasideda: pavartai, pasimatuoji, paskaičiuoji, imi svarstyti ir t.t…

ausra

Kaip paaiškino mano draugė, psichologė psichoterapeutė Aušra Griškonytė, tokius prieraišumus galima analizuoti visai rimtai. Tarkim, mano paauglystėje normalių batų tiesiog nebuvo. O kaip tuomet jų reikėjo…

Kai prasidėjo diskotekų laikas, tyliai kniaukdavau mamos batus. Nesvarbu, kad būdavo maži, kojas spaudavo, iki diskotekos pabaigos pirštai net nutirpdavo, bet kaip su jais sau patikdavau. Ir jausdavausi batuotu žmogumi. Ne kokiomis Eidukevičiaus fabriko vyžomis.

Anot Aušros Griškonytės paguodos, turi ji tokių klientų ne vieną. Kas batus perka kaip akis išdegęs, kas pamišęs dėl skudurų ar kitko. Ir vedžiodama po psichologijos labirintus sako – taip išlenda skurdo patirtis.

http://www.vmsi.lt/

Esą pirkimo metu gaminasi endorfinai, o jie sukelia pasitenkinimo jausmą. Tuo tarpu galva fiksuoja, jog su malonumu išsprendi problemą. Ir ratas užsisuka. Jei tik kas prasčiau, žinai nusiraminimo būdą. Ir pirmyn. Na panašiai kaip alkoholikams – išgeria ir pasijunta geriau.

Dar Aušra prisimena net ir chrestomatiniu tapusį pavyzdį apie konclagerių kalinius, kurie po šiurpaus bado, jau sotesniais laikais valgydavo iki vėmimo ir mirdavo nuo persivalgymo. Nejuokingas posūkis. Bet taip buvo.

Aišku, nesinori tapatintis su klinikiniais atvejais, ir Aušra guodžia, jog išeitis yra. Ji siūlo vieną įprotį keisti kitu. Jei labai traukia bėgti į parduotuves, verčiau lėkt į gamtą, pajudėt, pasportuot, pajust kitą malonumą, kuris ilgainiui pereis į įprotį ir naujos kokybės refleksą.

IMG_4246

Kol to naujo reflekso dar neišsiugdžiau, šiandien užsukau pas garsųjį batsiuvį Žaną Maslauską atsiimti pataisytų batų. Penktadieniais jis atvyksta iš Kėdainių į Vilnių ir priima klientus bei pacientus 🙂

IMG_4245IMG_4248

http://www.batunamai.lt/a.html

Beje, pernai savo facebook’o profilyje skelbiau, kad Rūdininkų gatvėje yra Batų namų ateljė, kur žmonės neša subyrėjusius, o atsiima tarsi naujus batus. Ir Žano pakulnės tikrai nenusidėvi taip greitai, kaip po kitų meistrų taisymo.

IMG_4251IMG_4250

Taigi šiandien, laukdama savo eilės atsiimti pataisytuosius, žioplinėjau po ateljė ir vėl… Dieve mano, pamačiau nuostabius batus…

IMG_4257
Ilgaauliai, juodi, ponio (!!!) odos, nuostabiai gražiai priglundantys prie blauzdos ir dar su platforma…

IMG_4261
Išėjau, aišku, stipriai suėmusi save į rankas, be ponio batų. Gerai, kad prieš akis savaitgalis, bus laiko pasirūpinti naujų refleksų ugdymu.
Bet jei naktį sapnuosiu Žano ilgaaulius, reikės dar kartą užsukti į ateljė, bent pačiupinėti juos.

Juk negali senų įpročių pamesti per vieną dieną. Po truputį gaminsiu kitus endorfinus. Atsparius batams 🙂

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s