Blue jeans

dzinsai11

Esu iš tų, kuriai džinsai buvo ir yra vienas iš svarbiausių apdarų. Labai gerai prisimenu savo pirmuosius, pirkau juos už sutaupytus mokyklos pietums skirtus pinigus. Tuomet pietūs valgykloje kainavo 35 kapeikas. O košmaras, kiek pinigų pavadinimų pasikeitė nuo to laiko!

Tiesa, tais laikais ne kažin ką ir galėjai įsigyti, bet taupydama praturtėjau net iki 30 rublių ir investavau į džinsus. Pirkau juos iš “frajerių”. Nesvarbu, kad svajonė buvo kažkieno gerokai padėvėta ir netoli dabartinio padriskusio stiliaus, tuomet ne pačio madingiausio fasono, vadinamosios “dudkės”. Dabartinėmis akimis, tiesiog seni, nukriošę “Wrangler’iai”. Bet tuomet buvo didžiausia laimė turėti nors tokius.

IMG_2909

Be džinsų buvai ne to lygio, o Salomėjos Nėries vidurinėje lygis buvo svarbus. Kadangi tėvai neturėjo pažinčių nei parduotuvėse, nei bazėse, be proto džiaugiausi savo laimikiu. Tiesa, buvo problema. Tėvams reikėjo pasiaiškinti iš kur gavau tokį skarmalą, be kurio nekeldavau kojos iš namų. Po pamokų vieną uniformą keitė kita – džinsų, nes aplinkui visi buvo džinsuoti ir reikėjo atrodyti “kaip visi”.

IMG_2903

Antruosius jau gavau dovanų mokyklos baigimo proga. Teta tuomet dirbo Operos ir baleto teatre, o ten kažkas atnešdavo “importinių” daiktų. “Super rifle” buvo laimikis, negalėjau patikėti savo akimis, nuskilo taip, kad įgijau naujus, dar celofanu kvepiančius džinsus.

Po to prasidėjo džinsų trynimo epocha, nauji ir tvarkingi buvo ne tai, ko reikia. Tad mirkydavome ir su actu, ir su soda, droždavome akmenimis, visaip “gražindavome” vieną iš svarbiausių drabužių. Po to buvo “Lee”, “Levis”, “Big star”, visokie kitokie, kurių pavadinimų net nėr prasmės ir dėstyti.

IMG_2905

Dabar tokie prisiminimai atrodo bemaž juokingai. Ir džinsai, kurių esama be proto daug ir įvairių, neliko nei koks atradimas, nei vertybė, nei ypatingas stebuklas. Tik mada džinsų stebuklo niekada nebuvo nurašiusi, jie tai pasitraukdavo, tai vėl priartėdavo.

IMG_2902

Kai teko padirbėti keliose Amerikos TV kompanijose, įstrigo vienas įdomus dalykas – “dress off day”. Penktadieniais net administraciniams sluoksniams buvo leidžiama dėvėti gana laisvo stiliaus drabužius. Kompanijų vadovai eidavo į darbą džinsuoti, šortuoti ir margi. Man tai atrodė kažkas tokio! Nes pas mus dešimtajame dešimtmetyje drabužio stilistikos normų dar nebuvo labai paisoma, o džinsai jau buvo pabodę, visi juos vilkėdavo visur ir visada. Kasdienybė nelabai skyrėsi nuo laisvadienių.

Kodėl visa tai prisiminiau?

IMG_2904

Todėl, kad susigalvojau įsigyti naujus džinsus. Anoks čia įvykis? Bet jis susijęs su dar kitu epizodu. Kai prieš kelerius metus filmavau aktorę Ingeborgą Dapkūnaitę, išsišnekėjome, jog ji dėvi tik vyriško modelio kelnes. Džinsus irgi. Gal dabar jau kitaip, nežinau.

ingeborga-dapkunaite

http://www.longines.com/ambassadors/ingeborga-dapkunaite

Šį aktorės pastebėjimą prisiminiau kai kelerius savo džinsus išgyvendinau labdarai ir apsižiūrėjau, jog reikia naujų. Matavausi daugybę porų, bet taip ir neatradau užburiančių. Tad nutariau išmėginti Ingeborgos metodą.

IMG_2901

Vienoje iš mėgstamiausių parduotuvių “Peek&Cloppenburg” nudrožiau tiesiai į vyrų skyrių ir išsirinkau padriskusius “Japan rags”. Ir ką gi? Užkvepėjo mano pirmaisiais “Wrangler’iais”…

IMG_2910

Kaip paaiškino konsultantas, esą japonai, susipirkę daugybę senųjų džinsų tekstūrų ir modelių, pradeda užkariauti pasaulį nauju, sparčiai populiarėjančiu vardu.

Tačiau tiesa yra dar įdomesnė ir ne visai japoniška, ji iš Pietų Prancūzijos…

http://www.letempsdescerisesjeans.com/en/corporate/a-family-story.html

Korporacinėje legendoje sakoma, “Japan rags” vardas siejasi su japoniškų džinsų vintažo kultūra ir žyma “Made in Japan” byloja, jog japonai laikomi denimo vintažo importo pionieriais. Savais metodais modifikavė ir stilizavę džinsų technologijos istoriją, jie sukūrė, kaip tikina gamintojas, tobulus modelius, o tuo pasinaudoję prancūzai sumanė “Japan rags”, kurie 100 proc. tinka kiekvienam.

“Japan rags” sėkmes paslaptis yra ta, jog jie perkurti iš “antikinių” džinsų, kurių vardas buvo “Le Temps des Cerises and his son”. Tikinama, jog jų gamybos bei sendinimo procesai atliekami rankomis, bet panaudojant modernias naujoves. Taigi kaip sako, prancūzų gamintojas – welcome back to the past!

IMG_2911

Kol kas pas mus parduodami tik vyriški šio vardo džinsai, bet ir jie tikrai turi tai, kuo nepasižymi nė vieni mano išmėginti moteriškieji.

Kas tai yra, net nežinau. Gal dėl specifinio kirpimo atsiradęs patogumo jausmas, gal dar kažkas? Juk seniau niekas net nesiuvo moteriškų…

IMG_2900

Beje, prieš kelerius metus būtent vyriški modeliai įkvėpė atsirasti “boyfriend’s” džinsų tipą, skirtą moterims. Ir sulaukė jis didžiulio pasisekimo…

Tad džinsų laikas atėjo iš naujo. Dar kartą ir vėl labai stipriai. Ir jei nepavyksta rasti tinkamų, siūlyčiau išmėginti net ne “boyfriend’us”, o tikrus vyriškus džinsus.

Beje, geri džinsai ir balti gurgždantys marškiniai – viena iš žaviausių eilučių. Bent jau man iki šiol yra taip 🙂

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s