Kvėpavimo pamokos iš naujo

Vakar žiūrėjau visai idiotišką filmą apie meilę.

Įdomumas tas, kad herojai, kai tik susinervindavo dėl tarpusavio nesutarimų, vienas kitam nepamiršdavo priminti – kvėpuok giliai. Jei apie kvėpavimą neseniai nebūčiau prisiskaičiusi ir prisiklausiusi visokių įdomiausių dalykų, tas raginimas kvėpuoti tikrai nebūtų užkliuvęs. Bet pagalvojau, tikrai racionalūs žmonės – vienu metu pykstasi ir vienas kitu atidžiai rūpinasi.

Tačiau šiuokart labiau norėjau pasireikšti apie realią naudą, filmas buvo tik pretekstas tai prisiminti.

Kad visi kvėpuojame, nieko čia iš esmės naujo. Tik labai retas tai darome teisingai, racionaliai ir naudingai sau. Pamanykit, įkvėpt, iškvėpt, kas to nežino. Bet tikrai nežino ir dar kaip.

Kas nuolatos nusidavęs į jogą, puikiausiai išmano kvėpavimo technikas ir vadina tą, ypatingą veiksmą – diafragaminiu. O paprasčiau tariant, kvėpavimu pilvu. Pati esu lankiusi jogą, bet kažkodėl nė vienas instruktorius nuosekliai ir neišaiškino, kaip suprasti ir pajusti, jog kvėpuoji taisyklingai.

Tiesiog būdavo sakoma – kvėpuok pilvu, ir tiek. Na taip, papūti pilvą įkvepiant, sutrauki iškvepiant. Atrodo, viskas. Bet kad toks būdas taptų reguliarus ir nesąmoningas, faktas, vien pasakymo ir pabandymo nepakanka.

Taigi grįžtu prie savo patirties. Dariau ne žurnalistinį tyrimą, bet pati mokiausi teisingai kvėpuoti. Pusantros valandos. Įtariu, dar ir neišmokau, nes ganėtinai nelengvai išeina, nemąstant apie tokį įprastą dalyką kaip pasisemti oro.

Jau esu čia padejavusi dėl nugaros reikalų, bet šįsyk kalbos nuvedė toliau. Ėmiausi ieškoti priežasčių – kas toje nugaroje ir kodėl darosi, kad ji laikas nuo laiko man pakiša koją. Gerokai seniau esu filmavusi alternatyvius gydymo būdus bei jų puoselėtojus LT ir tuomet susipažinau su gydytoju Eduardu Lakštausku. Tada galvojau, daro labai įdomius ir europinei medicinai neįprastus dalykus, paremtus tūkstantmečių Rytų metodais.

Tą savo pastebėjimą prisiminiau ir turėdama laiko neseniai užsirašiau vizitui pas jį. Ir kol kas nepasigailėjau. Kas patiko? Kad nebuvo kalbos apie jokius vaistus, išvis buvo mažai kalbų. Jis kažką čiupinėjo, maigė, spaudė, sukiojo, ieškojo, kilojo rankas, kojas, paskui, padaręs porą labai nemalonių suktelėjimų, gerokai mane sutraškino ir pasakė – reikia mokytis kvėpuoti. Vizitas kainavo 50 eurų. Kai kas sako – brangu, bet kiti, išmanantys privačios medicinos įkainius, pastebi, jog kitur analogiški dalykai kainuoja dar brangiau. Tačiau ne pinigai šiuokart esmė.

http://lakstauskas.lt

Dar savaitę kitą lukterėjau, ir smalsumas nugalėjo. Užsirašiau pas kvėpavimo mokytoją, gydytoją reabilitologę. Ėjau nusiteikusi, kaip čia teisingai pasakius, ne skeptiškai, ne ironiškai, bet dvejodama – ką bendra turi nugara su mano kvėpavimu. Ir per tą minėtą pusantros valandos pas fizinės medicinos gydytoją, gulėdama, sėdėdama, stovėdama ir kvėpuodama, išklausiau giliausią paskaitą, kas kur su kuo susiję, kokie raumenys ką laiko ir kaip jie nieko nelaiko, ypač kai leki, stresuoji, kvėpuoji nežinia kuriuo galu, paskui sportuoji, galvodamas, kaip čia save naudingai popini, o iš tiesų sau nieko naudingo nė kruopelytės ir nepadarai.

Kadangi tas kvėpavimo užsiėmimas man tikrai patiko ir net savarankiškai to ėmiausi rytais ir vakarais, tai manau, verta apie tai kalbėti plačiau. Įrudenėjus tikrai filmuosiu ir parodysiu laidoje kaip iš tiesų tatai sudėtinga ir naudinga išmokti. Jau sutariau su gydytoja Brigita Pauliene, kuri ir šokinėjo aplink mano pilvą, kaišiodama rankas iki pat žarnų ir rodydama, kada tinkamai  įkvepiu ir dorai iškvepiu.

Įdomiausia, kad iškvėpus pats savomis rankomis turi panerti po šonkauliais ir dar kažką ten paspausti. Ir pasirodo, vienoje rankų pusėje išeina spustelėti giliau, o kitoje – mažiau. Na žodžiu, visiškai kitas pasaulis tame pilve gyvena, ypač kai vieni raumenys pertempti, o kiti – neįtempti arba nusigalavę nuo neteisingų sportų. Beje, kasdien tokių veiksmų reikia daryti po 12 kartų, spaudant rankomis, aplink visą pilvą (trys pozicijos) ryte ir tiek pat vakare. Išeina 36 ištobulinti įkvėpimai ir iškvėpimai. O paskui dar ir 10 kartų visus vidinius raumenis sutraukti taip, kad dubuo susisiektų su šonkauliais. Juokauju,  bet jausmas buvo panašus. Ilga istorija išeina, jei nuosekliai viską pasakočiau, bet mėginti kvėptelėti kitaip – įdomu.

kvepav2kvepav

Ir po viso to sunkaus darbo dar man įdavė specialiai sudarytą kvėpavimo mankštą, kuria jau buvau pasižadėjusi pasidalyti su keliomis draugėmis. Taupumo sumetimais – vis tik vienas kvėpavimo užsiėmimas kainuoja 30 eurų. Galvojau, jei jau išmoksiu pati, suteiksiu naudos ir kitoms. O kai apie dalybas, klausdama ar visiems tai tinka, prasitariau gydytojai  Brigitai, ji tik smagiai pasijuokė – pilnas internetas patarimų, kaip kvėpuoti taisyklingai, tik kažkodėl čia ateidami visi brenda tarsi į mišką, o gatvėje man norisi pulti prie žmonių ir aiškinti, kaip jie neteisingai elgiasi kvėpuodami. Žodžiu, anot Brigitos, mokytis yra ko ir net labai. Ir svarbiausia – dėl savęs.

Dar kas įdomu. Anot Brigitos, kvėpuoti reikia tik per nosį. Ir iš nežinia kur atėjęs sporto trenerių raginimas įkvėpti pro nosį, o iškvėpti per burną, kaip sako specialistė, yra nesąmonė. Taip mokoma kvėpuoti žmones, patyrusius infarktą.

Tai štai tokios pirminės įžvalgos apie diafragminio kvėpavimo paieškas ir prasmes. O apie jo naudą net nesiplėsiu, tikrai pilnas internetas. Sako, puiku viskam: kūnui, protui, grožiui, jausmui ir net svoriui mažinti.

Telieka sėst 90 laipsnių kampu ir padaryti kvėpavimo pratimų. Dar papildomus 12 🙂

Brigita sakė, per daug nebūna.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s