“N” būdų mylėti save

  
Valgyk, melskis, mylėk! Madinga nūdienos frazė, įkūnyta literatūroje ir kinematografe, bet sunkiau pasiekiama kasdienybėje. Nesutinkate? Tuoj įrodysiu, mat valgyti ir melstis mokame. O ar leidžiame sau mylėti save?

Vaikštant gatvėmis, smagiau dairytis į namų stogus, ganyti debesis, nei skaičiuoti šaligatvio plyteles. Bet skubėdami paskui savo reikalus, metų metais lakstome akis įbedę į žemę, nes tikime, kad rasti „lucky penny“ yra didelė sėkmė. Tačiau ar tikrai?

Asmenybės ugdymo mokytojas Saulius Urbonas siūlo dar kitą variantą – žvelgti į praeivius. Sako, pakanka užmesti akį ir per sekundės dalį fiksuojame tai, kas žmoguje žavi ar atstumia.

„Gaudykit tik žavinčius akcentus ir tyliai siųskite sutiktajam komplimentą – kokios gražios jūsų akys, rankos, plaukai. Neprastos gali būti ir kelnės…“, – smaginasi Saulius, skatinantis tai daryti kasdien ir dar šypsotis. Nuo to smegenys ima gaminti džiaugsmo hormonus ir tampame laimingesni. „Pamatysite, kas bus po trijų mėnesių“, – intriguoja asmenybių ugdytojas, pats nuolatos besišypsantis ir mainais už tokius pratimus žadantis tobulumą, kylantį net iš pasąmonės gelmių.

Tačiau ar paprasta nerti į savas gelmes? Kodėl žmoguje pirmiausia įžiūrime bloga, netobula, pikta? Taip turi būti, mums būdinga identifikuoti pavojų, todėl dažniau laukiame nemalonumų, todėl ir iki šypsenų toloka, tikina saviugdos žinovė ir geštalto terapijos praktikė Ramunė Truncė.

„Kad būtų lengviau, dainuokite prieš veidrodį, duše, lifte, automobilyje. Šokite, mojuokite rankomis, kilokite kojas, ir nesvarbu, kad nelankėte šokių pamokų, o per choro repeticijas nusirašinėdavot chemiją, organizmas pats žino kokius judesius rinktis suskambus muzikai, neribokite kūno, jis už tai tik padėkos“, – skatina Ramunė.

Pripažįstu, jei ne pastaraisiais metais sutikti asmenybės gerovės specialistai, gal taip ir būčiau likusi nešokanti ir nedainuojanti melancholikė, nes knygose skaičiau, jog patys sau esame šaltinis ir stiprybė, slepianti visus svarbiausius atsakymus. O šokiai prieš veidrodį… Nesąmonė. Ir ne tik aš taip manau 🙂

Taigi kas vis dėlto svarbiausia siekiant laimės?

Kaip man nesiseka, tylomis dejuoja net tie, kurie į klausimą – kaip gyveni, turi vienintelį atsakymą – puikiai. Stockholme dirbanti psichologė ir koučerė Rita Bajarūnienė tą puikumą vertina. Sako, jei garsiai pareiški, jog gyveni puikiai, vadinasi, taip ir yra. Žodžius girdi pasąmonė ir verčia juos realybe.

  
Su Rita Bajarūniene

Bet realybė – reikalas nepaprastas, o jos bangos kiekvienam teliūškuoja skirtingai. „Niekada nesilyginkite su kitais. Jei jums nesiseka, o kiti maudosi džiaugsme, nežinia kuriam geriau – laukti ateinančio gėrio ar palydėti nueinantį“, – aiškina Rita, vieną punktą iš savo sudaryto 30 ingredientų laimės recepto. Sako, tai tarsi komponentai sriubai, kurią kiekvienas verdame pagal savo poreikį, skonį ir išmanymą.

Tačiau kelią į laimę kuria pagrindinis prieskonis – meilė sau. Ir jei šioje vietoje dar skaitote – puiku. Lukterkite iki pabaigos.

Tikinama, jog nėra žmogaus neturinčio problemos, tik ne visi tai pripažįsta. O psichologinių painiavų sprendimo paradigmų yra tūkstančiai. Bet visų laimės struktūrų ir sistemų pamate esama vienos svarbios esencijos – meilės.

Šiais laikais vienu iš modernaus gyvenimo aspektų tapo materialumo neigimas. Tačiau materija – dalykas laikinas, dar laikinesnis mūsų požiūris į ją. Kita vertus, nėra prasmės įrodinėti, jog namas prie jūros – puikybė, brangios parduotuvės – tuštybė, o įmantrios kelionės – tiesiog taškymasis. Juk prasmės viskas turi tiek, kiek tam jos suteikiame.

Jei visi imtų gręžtis nuo gerovės, būtų gūdu ir neįdomu. Nors dabar ant bangos kitokios investicijos, kuriančios itin gaivią pridedamąją vertę, pasižyminčią efektyviu paveikumu ir ilgaamžiškumu.

Tai – posūkis į save, saviugda arba, kitaip apibrėžiant, tiesiog paprasta meilė sau. Tik kaip į save pasisukti? Kaip pažinti naują „aš“, kurio niekada nebuvai ištraukęs į dienos šviesą?

  
Žinomas britų psichoterapeutas, Paul McKenna, prirašęs gudrių knygų – kaip praturtėti, sulieknėti, mesti rūkyti ir t.t., ir kurį labai mėgstu sau cituoti, siūlo kelis pasažus, vedančius pažinties su tikruoju savimi link. Tereikia sau nuoširdžiai atsakyti į tris keistokus klausimus.

Kokias priešingas savo įprastam būdui savybes dažniausiai demonstruojate kitiems?
Kokie kitų žmonių bruožai jus erzina labiausiai?
Kas apie jus išaiškės tik po mirties?

Jei dorai atsakėte, turėjo pavykti susikurti beveik priešingo menamam savo įvaizdžiui tipo portretą. Ir turbūt jo nepažinote. Tačiau štai ir atėjo laikas pasisveikinti su savo tikruoju „aš“, ir susitarti kokį gyvenimą kursite drauge, jei tikrai ketinate siekti laimės.

Kad būtų įtikinamiau, pasiūlysiu ir kitą, jau minėtos geštalto praktikės Ramunės Truncės savęs identifikavimo receptą: atsigręžkite atgal į praėjusį savo gyvenimą ar jo etapą, mintyse susikurkite apie jį trumpą filmą, sugalvokite jam pavadinimą, nutarkite koks jūsų vaidmuo jame ir pagalvokite dar kartą – ar tame filme jūsų personažui pakako meilės sau. O gal gyvenote tik dėl kitų?

Noriu tikėti, jog po tokių pratybų jūsų galvoje kas nors tikrai virptels, o jei kils minčių net pamilti save – valio!
To nepamirškite ir tokiu nusiteikimu pradėkite ir baikite savo dieną.

Nieko nėra svarbiau, nei gyventi darnoje su savimi ir neneigti svarbaus kasdienybės motyvo – atsitrauk, pažvelk į save ir atsigauk. O jau po to viskas bus gerai.

Ir visa tai parašiau žurnalui “Intelligent life”, įkvėpta vieno praėjusios vasaros seminaro. 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s