Ar turi viziją?


Kai anksti rytais lakstau po parką, atseit sportuoju, bet ir iš tiesų kažkiek sportuojasi, kartais pamatau labai liūdnų jaunų žmonių. Dažniausiai tai būna merginos. Aštuntą ryto vasarą – tikrai labai smagu sėdėt parke ant suolelio. Tokią pat valandą spalio mėnesį – jau gerokai prasčiau.

Bet kažkodėl tokių sėdinčių merginų rudenėjant daugėja. Kai suku savo ratus, vienas ratas išeina maždaug kilometras, jos sėdi ir maigo savo išmaniuosius. Dažniausiai ir mįslingai pučia dūmus. Arba kartais nedaro nei to, nei ano. Tik sėdi kažkur toli įbestomis akimis. Atrodo, nieko ir nemato, nejaučiau šalta ar ne, tiesiog sėdi visus tuos mano kelis kilometrus. Išeina apie pusvalandis.

Kai tik pradėjau savo lakstymus, labai norėjau būti mandagi. Na man taip atrodo, jei sutikai žmogų ankstyvą rytą, susidūrė akys, jis bėga panašia trajektorija ar sėdi ant suolo visas liūdnas, visai smagu pasisveikinti ar šyptelėti. Pamėginau, atsakė tik keli. Dar keli pasilabino patys, bet tai buvo tie, kurie bėgioja tik šeštadieniais ir labai neprastais sporto drabužiais, ir gerokai vėliau nei aštunta ryto. Tos, kurios sėdi, dažniau nusuka akis, kad nesusidurtų arba labai nustemba išgirdusios “Labas rytas”.

Šeštadieniais sportuoti išsirangau kiek vėliau, laiko daugiau yra, nereikia skubėti ir šiaip tingisi anksti keltis. Tai štai šeštadieniais tų liūdnų merginų ant suolelių nebūna. Laksto tik mandagūs vyrai. Tie dažniausiai sveikinasi patys. Jei tos merginos ateitų ant suoliuko pabūti šeštadieniais, gal joms būtų lengviau ir ne taip liūdnai, nes prabėga labai dailių ristelės mėgėjų.

Bet daugiausia nusivylusių veidų parke vienišauja pirmadieniais. Kartais labai noriu prieiti ir paklausti, ar viskas gerai, gal kuo padėti? Bet kažkas sulaiko nuo tokio žingsnio, tiksliau, žinia, kad nevalia lįsti į asmeninę erdvę, jei žmogus kvėpuoja, mirksi, sėdi, rūko, maigo telefoną. Be to, ką labai galėtum padėti, jei būtybė tiesiog savame pasaulyje. Arba laukia kol pasibaigs pirma paskaita. Arba tikisi sulaukti kokios svarbios telefoninės žinutės.

Pagal žurnalistikos teoriją bandau vizualizuoti istoriją, kurios dalyvė sėdi ant suolo šaltą rytą. Ir tos vizualizuotos temos man kartais susideda nelinksmos. Gal kas nuskriaudė? O gal išdavė? Arba apgavo? Juk ar linksmai nusiteikęs, turintis sumanymų žmogus pradėtų savo dieną nuo sėdėjimo kažkur įbestomis akimis? Tikrai ne.

Ryt jei dar rasiu bent vieną sėdinčią merginą, susiimsiu, peržengsiu asmeninės erdvės barjerą ir būtiniausiai palabinsiu, ir dar paklausiu – kaip sekasi?

Šiaip anot psichologų, net ir liūdniausiais gyvenimo momentais pravartu kurti vizijas, kaip TV sakoma, vizualizuok. Iš esmės ir psichologai, ir TV teoretikai teisūs. Tai, ko nori sulaukti, pirmiausia turi pamatyti savo galvoje vaizdu, suprojektuoti kaip būsimą sėkmės modelį. Tuomet jam telieka išsipildyti.

Daugybę kartų skaičiau apie deja vujau mačiau ir begales samprotavimų – kas tai yra? Kodėl mes kartais atsiduriame išgyventose ir jau išjaustose situacijose? Nėra vieningo atsakymo, o parapasaulių projekcijomis nelabai norisi kliautis, vis dėlto žmogus, pirmiausia, yra sąmoninga būtybė. Ir sąmoningai vizualizuodamas savo lūkesčius ir vizijas, jis tarsi pasikloja būsimo ir tikėtino įvykio pamatus savo pasąmonėje, kuri veikia mus kaip nenugalima jėga. Sakyčiau, toks minimalus force majeure, tačiau lemiantis begalę dalykų ne tik emociniame lygmenyje, fiziniame – irgi. Gal tas deja vu ir yra mūsų vizijų projekcijos?

Tai štai lenkiu prie visagalės fantazijos. Kaip Ostapas Benderis sake Kisai Vorobjaninovui – Kisa, nu začem vam dengi, u vas že net fantaziji. Neversiu, nes kas tai skaitė ir matė, puikiai žino prasmę. Kristina Sabaliauskaitė savo tobuluose apsakymuose “Danielius Dalba ir kitos istorijos”, ypač viename “Vilnerio sugrįžimas” irgi įdomiai vingiuoja su minimu vizijos ir fantazijos reikalu.

Ir kitaip tariant, be vizijos negali gyventi. Be fantazijos negali džiaugtis. Be vizualizavimo negali ko nors pasiekti. Pirmadienis – gera diena pradėti vizualizuoti. Bent vienos savaitės ateitį. Pažiūrėsim, kas iš to išeis…

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s