Geriems berniukams – dangus. Irgi…

Delikati situacija – vienas geras pažįstamas, netikėtai sutiktas, prisipažino.

Bet pradžioje pamėginsiu nupiešti jo portretą.

Pusamžis. Patrauklus. Puikiai bendraujantis. Vien geri įpročiai, žalingų turbūt niekada ir neturėjo, bent nesu mačiusi nei rūkančio, nei girtaujančio. Išsiskyręs. Turi darbą, labai neblogą ir, savaime suprantama, normalių pajamų. Greta profesinės veiklos turi interesų, derančių išsilavinusiems žmonėms, ką dar tokio daro, net ir nežinau. Bet tikiu, kad viską – labai normaliai.

Taigi delikatumas tame, kad ir toks vyras ieško moters ilgiems ir patikimiems santykiams. Ir kai taip atvirai pasisakė, nustebau. Ir dar pridūrė, jog visiems savo draugams dabar jau tikslingai kalbantis, kad tikrai dairosi moters, su kuria nori pasenti.

Va čia ir buvo gana stipriausiai nustebinusi susitikimo akimirka. Ir man ji labai patiko, nes tiesiai šviesiai prisipažinti, kad tau reikia patikimo žmogaus ir jo tiesiog nėra kur surasti, nėra paprasta. Čia kaip su darbu, niekas nenori priimti darbuotojo be rekomendacijų. Ir santykiuose, ko gero, ateina etapas, kaip rašoma senuose romanuose – reikia partnerio ar partnerės su geromis rekomendacijomis. Juk dažniausiai klostosi kaip? Ieškantysis suka, mala, akimis mirksi, užuominomis trupina, kol galop supranti, kur lenkia.

Įdomumas dar ir tas, kad tą pačią dieną sutikau ir kitą panašios – tinkamo žmogaus paieškos – temos žinovę. Tik ji nieko neieško, bet prisimindama savo akimis regėtas situacijas papasakojo gana įdomią istoriją, matytą užsieniuose, kaip rimtų santykių ieško moterys, gyvenančios ne LT, bet dideliuose, labai dideliuose miestuose.

O daro tai jos labai paprastai.

Vieniša moteris, sutikusi jai patrauklų vyrą, tiesiog užkalbina, na, žinoma, ne vidury gatvės, susitikimo ir užkalbinimo situacijų ir vietų būna įvairių, tereikia jas pamatyti. Tai štai ji užkalbina, paduoda savo vizitinę kortelę ir sako – esu atvira siūlymams, galim aptarti įvairius projektus, jei domina, galim pasišnekėti.

Jei vyras galvotas, puikiai supranta, kokie tai esą projektai. Jei jam jie irgi aktualūs, susitikimas ir aptarimas įvyksta. Net nebūtinai su gėlėmis ir blizgančiais aukštakulniais. Dalykinis reikalas sprendžiamas dalykinėje aplinkoje. Paskui jau visa kita…

Mūsų kultūroje apie tokį bendravimo būdą dar nesu girdėjusi, bet, matyt, ateis kaip ir ateina viskas.

Ir vos išgirdau apie tokius dalykinius – asmeninius projektus, net žagtelėjau sužinojusi tą patį ir tą pačią dieną iš minėto pažįstamo, įspūdingo vyro, kuris kitais žodžiais papasakojo lygiai tą patį – esąs atviras siūlymams.

Nieko šiaip nenutinka, idėjos sklando ore ir žmonės jomis dalyjasi. Tad ir padiskutavome, kad didelių miestų žmonių tarpusavio santykių praktika, kai savo pusės ieškantys neturi laiko ir noro flirtams, akių vartymams, interneto paieškoms, kitoms santykių mezgimo metodikoms, yra logiškai patogi, racionali ir abipusiai teisinga.

O po to dar ilgai galvojau, narstydama savo drauges, laukiančias princų, kad, ko gero, ieškant partnerio, tai esąs visai taktiškas būdas nešvaistyti emocinių resursų, iki minimumo limituojant pastangas žavėti, o paskui ilgai ir nekantriai laukti rezultato – bus kas iš tų iliuzijų ar ne.

Dalykinis siūlymas – gerokai paprasčiau: aš ieškau, tu ieškai. Susitikom, pašnekėjom apie interesus ir tikimybes, pamodeliavom, kaip kas ką įsivaizduoja ir pirmyn. Jei tarpusavio chemija yra, bandom. Jei ne – sukamės į priešingas puses. Jokių skaudinančių emocijų, jokio svaigimo. Bent pradiniam etape.

Beje, šįvakar laidoje parodytas asmeninio ugdymo treneris Darius Ražauskas, kalbėdamas apie savo gyvenimo patyrimus ir mokymus seminaruose, netiesiogiai patvirtino, jog racionalus priėjimas prie moters ir vyro santykių yra gerokai prasmingesnis nei aklas badziojimasis per kandidatus ar kandidates su įsimylėjimo efektu.

Anot Dariaus, meilė – sunkus darbas, kurio rezultatas atsiranda tik perėjus begalę poros santykių etapų. Ir  ta meilė lieka vos ne 16- oje vietoje. Kitaip svarstant, jei du žmonės sugeba išgyventi pirminius susižavėjimo, proto aptemimo ir jo grįžimo, konfliktų, susiderinimo ir prisirišimo bei kitus sudėtingus, bet būtinus etapus, tik tuomet galima pradėti kalbą apie meilę kaip jausmą.

Rytų išmintis sako, kad Vakarų civilizacijos atstovai klaidingai interpretuoja biochemines kūno reakcijas, kai dėl susižavėjimo patraukliu asmeniu ima gamintis hormonai, svaiginantys panašiai kaip narkotikai. Be to, reikia žinoti, kad ir apmaudu, jog tų galingų hormonų resursai riboti. Net ne kaip Frederic Begbeder romane “Meilė trunka trejus metus”.

Hormonų poveikis dar trumpesnis. Per kelis mėnesius jie nustoja veikti ir biocheminė reakcija nuslopsta. Tuomet atsiveria akys, praeina susižavėjimas ir jei lieka prisirišimas ir bendri interesai, verta eiti toliau, tik svarbu nepamiršti, jog teks sunkiai klampoti per visokias nemalonias situacijas ir nesusišnekėjimus, konfliktus ir pykčius, santykių glūdinimą ir greta esančiojo priėmimą į savo susikurtą pasaulį. Tik tada ištiks meilė.

Bet žinant kelio kainą, atitinkant chemijai ir turint abipusį interesą, kodėl nepamėginti?

Juk geroms mergaitėms – dangus, blogoms – viskas. Tas pat ir su berniukais. Kaip sakė sutiktas pažįstamas, derančią moterį sutikti nelengva. Tad geriems berniukams – dangus. Irgi.

Advertisements

2 thoughts on “Geriems berniukams – dangus. Irgi…

  1. Ni October 17, 2015 / 9:47 pm

    Tai pamirsai nurodyt to jaunikio kontaktus 😉

    Like

  2. Ingrida October 18, 2015 / 5:59 am

    Labai įdomu, nebuvau girdėjusi apie tokius “projektus”. Savalaikiškai aktualus straipsnis 😉 Ačiū

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s