A la Cartier arba kad neužmuštų Kalėdų

img_3493

Tu nežinai kaip bus baisu! Tu net neįsivaizduoji kas tavęs laukia!

Va taip ir artėju prie namų remonto. Ir tikrai ima siaubas, kol kas neteko girdėti nė vienos pozityvios nuomonės, nė vieno pasidžiaugimo, nė vieno padrąsinimo, kad susiruošiau imtis amžiaus veiksmo – remonto. Kad nors kas pasakytų, kaip smagu, kaip bus gera po remonto!

Visi tik gąsdina ir pranašauja baisius mėnesius. Bet ir be gąsdinimų suvokiu, jog laukia didelis, labai didelis tvarkymasis, dalykai, neįprasti normaliai gyvenimo rutinai. Ir jokio malonumo. Visgi ne juokas, kai sumanai ne tik atitaisyti kaimyno apgriautas sienas ir lubas, bet dar pastumdyti erdves, susikurti kitokius namus.

Seniau visi turėjome savus kambarius, savo teritorijas. O dabar bus kitaip. Tik kaip, iš tiesų dar net nežinau, su architekte tik tariamės ir dėliojamės erdves, poreikius, gyvenimo ritmiką.

Apie pinigus kol kas irgi net negaliu pagalvoti. Kas iš tiesų laukia, jei net architektė delikačiai įspėjo, žinok, viskas atsieis gerokai brangiau nei tikiesi. Tai jau tikrai, kitaip niekas ir nežada.

O viliuosi sutilpti į sumą, nuo kurios ir taip šiaušiasi plaukai. Galvojau, visi išlaidavimai bus susiję su kažkuo svarbiu, bet net neįsivaizdavau, kokius baisius ir dar baisesnius pinigus, kainuoja durys, grindys ir santechnikos varžteliai. O dar sakoma, remontų pasaulyje yra dalykų, kuriems esą negalima taupyti. Tai štai beveik visus juos šiandien ir apsižiūrėjau, iki to neturėjau jokio supratimo, ko reikia ieškoti sendintose lentose arba unitazo bakelyje.

img_5497-1

Šiaip, logiškai mąstant, vidutinis žmogus per savo gyvenimą daro vos kelis remontus. Ir tam turėtų būti nusiteikęs, susitaupęs ir pasirengęs. Tačiau tačiau… neteko girdėti, kad kas tai patvirtintų. Remontas – kaip tornadas, kuris užklumpa ir nusiaubia: piniginę, nervus, ramybę.

Be to, dabar atėjo tokie laikai, kad remontuojantis, reikia išeiti iš namų. Tiesiog su viskuo išsikraustyti. Mačiau porą kaimynų, kurie dėl remontų visą vasarą negyveno savo būstuose. Gerai jiems, buvo vasara, galėjo atostogauti. Bet meistrai, kurių aš noriu, gali dirbti dabar. Ir ką gi rinktis? Meistrus ar savo galimybes?

Pamenu, kai paskutinius remontus teko daryti prieš dešimt metų, kažkaip sugebėjom ir gyventi, ir dirbti, ir net ruošti meistrams valgyti. Kai dabar pagalvoju – marazmas, visiškas. Jie sienas glaisto, o aš jiems karbonadus kepu…

Taigi kol kas esu idėjų paieškose ir įsivaizdavimuose. Ir visi apie tą patį – kaip pavyks susikurti namus, kiek tai atsieis, kiek laiko atims. O kadangi filmuodama begales pašnekovų akylai stebiu, kaip gyvena žmonės ir kas man daro įspūdį, kuriu ir savas vizijas.

Būtent dėl jų lietingą prieškalėdinį šeštadienį nusigavau į Domus galeriją, kur pasak architektų, viskas gana kompaktiškai sudėliota, kad įvertintum savo poreikius ir atsirinktum idėjas.

img_5494

Radau grindis, kurios patiko. Aptikau santechniką, kuri kelia malonumą į ją žvelgiant. Pamačiau duris, kurios man visai tiktų. Mintimis susiderinau šviestuvus. Net dušinės kampą susimūrijau ir vandens maišytuvą su dušu pasikabinau. Bet kainos kainos… Ir kažkodėl naktimis pabundu nuo minties, kaip reikės viską susipakuoti ir išsinešdinti iš namų…

Taip bemintydama interjerų galerijoje sutikau seną pažįstamą Daironą Pleštienę, kažkada filmuotą ir kuriančią įsimintinus papuošalus iš pusbrangių akmenų.


http://www.daironospapuošalai.lt

Su didžiausiu malonumu apžiūrėjau dar nematytus jos darbus, iki vasario eksponuojamus Domus galerijoje, ir eilinį kartą džiaugsmingai išsirinkau auskarus. Dairona siūlė perlus, dabintus sidabro plokštelėmis, bet mane nugalėjo klasika ir a la Cartier stillius. Taip pasijuokėm kai nusižiūrėjau tamsiai pilkus Svarovskio kristalus, kukliai, bet prašmatniai kabančius prie pat ausies.

img_3490

Kitaip tariant, ėjau mąstyti apie namus, o išėjo ir apie papuošalus. Bet svarbu, kad jie pradžiugino, ir šiaip ar taip – graži kalėdinė dovana. O ji kiek praskaidrino mintis apie remontus.

Tai va ir manau, jei dar kas nors beviltiškai blaškysis po Domus galeriją dėl makroporeikių ir buities gražinimo, atokvėpiui susiraskit Daironą, kurios vitrinos – tiesiog priešais parketo parduotuvę Woodmood ar kažkaip panašiai, ir atsipalaiduokit.

Kad remontai neužmuštų Kalėdų!

Advertisements

One thought on “A la Cartier arba kad neužmuštų Kalėdų

  1. Lolita January 22, 2016 / 12:16 am

    Miela Violeta, tiek daug gražių, įdomių interjerų rodote laidoje, gal po remonto ištikimiems žiūrovams atversite ir savo namų duris?

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s