Žuvis kompote 

Na ką gi, brangieji, vėl sąskaitų suvedimas su silke ir aguonų pienu. Vėl susitikimas su giminėmis, kurie sykiais nelabai ir  svarbūs, brangūs ar artimi. Bet Kūčios ir Kalėdos – stebuklų metas. Kai visi visus pamilsta ir sėda prie vieno stalo arba dovanomis atlieka giminės pareigą.

Ką čia dabar šneku? Visai galva susisuko… Nors nelabai susisuko. Vakar darbe buvo kalėdine mugė su kumpiais ir šoninėm, medum ir muilais, žolėmis ir pyragais. Dar ir silkės buvo atvežę, sako, pigesnės ir geresnės. Nespėjau “ant ” silkės, pernelyg užsimontavau bedirbdama kalėdinę laidą. Buvo taip įdomu klausyti rašytojo Sauliaus Šaltenio išvedžiojimų apie gyvenimą, kad silkė nusidavė į paskutinę vietą.

Tai čia taip bus šeštadienį, kai visi jau bus atsivalgę silkių ir keptų žąsų. Mokysime kaip šventes ir patiekalus supaprastinti.

O kol kas vyksta aršus pasirengimas kalėdinėms užstalėms. Bet man vis pasiseka sutikti kitaip nei šventėms nusiteikusių žmonių – depresuotų, paliūdusių, dejuojančių, jog kalėdinis košmaras prasidėjo. Gal tikrai tik vaikai džiūgauja dėl masinių šventimų?

Šiaip kai pagalvoji, koks gi čia košmaras? Atėjo ir praeis, pamanykit, vienas savaitgalis. Na ir kas, kad visi kaip išprotėję zuja su maisto maišais. Šluoja dovanas. Vakar vieną bičiulę auklėjau, kokio velnio depresuoji ir skandiniesi minoriška poezija? Rankas turi, kojos – vietoje, darbą pati susikūrei ir nuo jo kaifuoji, užsidirbi, išsilaikai – gyventi gali, na ir kas, kad normalaus diedo šalia nėra. O tai problema?!

“Pas visus atėjo šventės, o aš neturiu net kam silkės paruošti”, – sriūbavo ji į ragelį. Na taip, pagalvojau, liūdnai, kai nėr su kuo sėsti prie Kūčių stalo. Esmė juk ne stale ir ne silkėje. Be to, dažniausiai mažai kas tas silkes ir mėgsta, tai kam išvis jas ruošti? Gal be silkių palengvėtų gyvenimas ir nesijaustų vienatvės. Jau kažkada rašiau ilgą samprotavimą – ar keliese, ar vienas, vis tiek gali skęsti vienišume, jei tik nori. Viskas priklauso nuo savęs, kaip galvoje susidėlioji savo mintis, taip ir jautiesi.

Bet tiesa, dar apie silkę. Nors ją ir galiu valgyti, bet kad alpčiau iš pasimėgavimo, tai neprisipažinsiu. Ir verčiau aprašysiu mano mamos būdu ruoštą silkę. Kaip mano vyras vadina – vienintelę valgomą iš visos silkių šeimos. O prieš rašydama, receptą dar pasitikslinau pas mamą. Nejau taip paprasta, kaip trys eurocentai? Ogi tikrai 🙂

Silkės filė supjaustoma gabaliukais. Pakepinami svogūnai, morkos ir truputis pomidorų padažo. Ir juo užpilama silkė. Galima dar gardinti grybais, bet nebūtina. Viskas! Visai neypatinga, bet skanu ir net labai.

Tačiau man pats skaniausias Kūčių patiekalas – irgi mano mamos. Žuvis. Kompote. Skamba tarsi juokas, bet reikalas tikrai panašus į kompotą. Receptas, kaip mama minėjo, senas, lenkiškas, gautas iš vienos ponios, kuri perdavė jai tą aprašą kaip didelę paslaptį.

Taigi išsikepame gerai miltuose išvoliotą žuvį (kokią tik pageidaujate), apskrudusią, traškią, tokią, kokią skanu valgyti. Išsiverdame tikrą vaisių kompotą. Tik vandens turi būti mažai. Kompotui tinka džiovinti obuoliai, razinos, kriaušės, slyvos. Išvirusius vaisius išgriebiame, jais apdėliojame žuvį.

Plonais ilgais šiaudeliais pasipjaustome morkų, jas verčiame į likusį kompotą, vos vos, lengvai paverdame, bet kad morkos liktų traškios. Žuvį, apdėtą vaisiais, užpilame atšalusiu kompotu ir dekoratyviai apkaišome tomis pavirtomis, pusgyvėmis morkomis, kurias galima visaip įmantriai išraityti aplink žuvį.

Visą tą grožį – į šaldytuvą, kad vaisiai su žuvimi susigyventų, o kompotas susigertų į žuvies gabalėlius. Kitą dieną žuvis bus stalo karalienė, svečiai laižys pirštus ir susimuš dėl paskutinio gabaliuko. Toks patiekalas tiks ir Kūčioms, ir Kalėdoms.

Tai štai tokie prieškalėdiniai nusiteikimai. O grįžtant prie stalo tradicijų, dar kartą pasiremsiu savo mamos žiniomis. Vos tik išsižiojau apie 12 patiekalų, išgirdau labai pralinksminusią naujieną. Pasirodo, per Marijos radiją kunigas visiems nevalgymo gerbėjams paaiškino ir juos parėmė, jog nėra 12 patiekalų prievolės, kurią mintinai žino kiekvienas doras lietuvis. Ir nėra mūsų religijoje tokio liepinio, kad turime ragauti didelius kiekius maisto. Tas skaičius buvo būdingas lenkams ir lenkiškoms tradicijoms.

Tad nieko blogo sėsti prie stalo su penkiais ar šešiais patiekalais ir nesiplukti stengiantis, ruošiant ir kemšant pilvus ragaujant.

Ir galiausiai, jei liūdna dėl to, kad nėra su kuo sėsti prie stalo, reikia padėkoti Dievui, kad išvis galite prie jo sėsti ir turite ką ant jo pasidėti.

Ramaus Kūčių vakaro ir linksmų Kalėdų!

Advertisements

One thought on “Žuvis kompote 

  1. Inga December 24, 2015 / 8:39 am

    Taikliai ir puikiai, kaip visuomet, aciu, Violeta Jaukiu Jums svenciu,

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s