Kuo mintys panašios į atsibodusias kaimynes ir Wind of changes

 

Nieko nėra lengviau kaip nutarti, jog pradėsiu nuo sausio 1-osios.

Ypač dietas ir sportą. Kas ginčysis, jog tai nėra esmingiausi gyvenimo atsparos taškai, nebus nuoširdus. Nežinau nė vieno žmogaus, kuris nėra sakęs frazės – po Naujųjų pradedu… Bet kam laukti reikšmingos datos ir tik tada imtis rimtų dalykų?

Tiesa, tokių pokyčių klausimu esama ne vienos teorijos. Man patinka dvi. Viena iš jų – tarsi čia ir dabar, kita – užsibrėžto tikslo metodas. Ir abi teisingos, nes kiekvienas žmogus yra kitoks ir jei vienam reikia griežto bizūno sistemos, kitam – kūrybiško požiūrio.

Sausio 2 dienos laidai kolegė nufilmavo Ilką Adams – gražuolę namibietę, Lietuvoje atradusią savo veiklos nišą ir net parašiusią knygą apie supermaistą. Tai štai ji laidoje kalbėjo labai teisingai: esą bent jau dietų ir sporto atžvilgiu apskritai negalima nustatinėti pradžios. Sugalvojai – ir varyk. Ar gruodžio 15, ar sausio 16 – jokio skirtumo, svarbu nepaleisti minties ir nestumti sumanymo nuo savęs tolyn. Nes progų nesilaikyti gero nestinga visomis dienomis.

Tiesa, rašau apie tai ne sausio pirmąją, bet esu tikra, jog data turi tam tikros prasmės ir ritualinės įtaigos. Kitaip tariant, lyg ir lengviau pasąmonėje pastatyti barjerą, kuris padės susikauti su silpnybe.

Bet iš savo patirties galiu pastebėti kitą paprastą dėsnį: jei sugalvotos minties išsyk nerealizuoju, sudie! Juo ilgiau ją nešioju galvoje, juo labiau ji atsibosta ir labiau blunka. Kol galiausiai su ja susigyveni kaip su kaimyne, kuri kaskart užsuka su kokiu reikaliuku ir tiesiog į tuos vizitus nebekreipi dėmesio – užsuko šiandien, užsuks ir ryt…

Taigi kad tos mintys nevirstų atsibodusiomis kaimynėmis, labai verta jas griebti už ragų ir vestis su savimi iki pergalingos pabaigos. Arba bent paversti užsirašytu veiklos planu, privalomu įgyvendinti per tam tikrą laiką. Bet man geriau nieko nelaukti, sugalvojai – darai.

Įrodymas. Vieną dieną sumaniau, jog kasryt turiu padaryti po žygį, kitą – jau ėjau ratais. Nors išėjusi pro namų duris dar nežinojau nei kokiu maršrutu suksiu, nei kiek laiko tam skirsiu, tiesiog išėjau. Ir net neturėjau vaikščiojimo batų, tinkamos aprangos. Viskas atsirado laipsniškai: per savaitę susidėjo maršrutas, kilometražas, suvokiau vaikščiojimo intensyvumą. Dar po savaitės perpratau, kokie drabužiai geriausi kokiam orui. Susiformavo įprotis rytą susitvarkyti taip, kad darbus pradėčiau tik po žygio. Skubėdavau keltis, kad tik spėčiau pavaikščioti.

Taip pragyvenau tris su puse mėnesio. Išsiugdžiau refleksą ir nervindavausi kai negalėdavau rytą sukarti savo kilometrų. Visiškas liūdesys ištiko kai prieš Kalėdas reikalas subyrėjo, nes susikrovė tiek darbų, kad teko nuo pat ankstyvo ryto spartųjį vaikščiojimą keisti į neatidėliotinus reikalus. Dabar laukiu nesulaukiu, kada baigsis šalčiai, kad vėl grįžčiau prie savo ritualo. Ir patirtimi dalijuosi ne dėl to, kad žygiavimą laikau žygdarbiu, o kad visą gyvenimą buvau ir dar vis esu visokių sportų nemėgėja, net sporto salių nemylėtoja, bet jei šalčiai užsitęs, eisiu ir į sporto salę, kad tik galėčiau vaikščioti. Nors ant takelio. Vadinasi, įprotis jau susiformavo.

Kita kalba apie valgymą ir apsirijimus. Per pastarąsias Kalėdas ir Naujuosius sutikau nemažai stipriai pavalgiusių žmonių. Vienas iš jų net prisipažino – per tris dienas priaugau gal 60 kg. Šiurpokai, ar ne? Bet baisybė, jog jis nebuvo vienišas. Laisvadienių nestigo ir visi, ką tik pažįstu, sėdėjo ir valgė, valgė ir sėdėjo. Tai prie savo, tai prie svetimo stalo. O paskui visus maistus nuo stalų guldė į Facebooką ir džiaugėsi gardžiaisiais rankdarbiais. Ir stenėjo nuo persivalgymo. Tačiau kokios Gargantiua sveikatos reikia, kad atlaikytų tokius šventinius apsirijimo maratonus?

Šiaip jau net saikingai ir sveikai valgant, vis dažniau patariama, kad organizmui kas savaitę reikia pasninko ar bado – vieną dieną atsisakyti bet kokio maisto ir net vandens. Esą nuo to ne tik apsivalo virškinamasis traktas, bet ir užsisuka ląstelės atsinaujimo mechanizmas. O jis lemia imuninės sistemos stiprumą ir pan. Tikrai pažįstu ne vieną taip pasninkaujantį žmogų ir visi jie sako, nelengva tik pradžia. Vėliau organizmas tai skatina pats ir laukia išsivalymo dienos. Panašiai kaip su vaikščiojimu, sumanei – daryk ir nelauk pasnininko pradžiai pirmadienio. Nevalgyk šiandien. Vėliau pamatysi, kokia savaitės diena tam tinkamiausia, kaip organizmas elgiasi tą dieną, kaip ir ko jam pasiruošti.

Kad būtent taip ir nutinka, ir kūnas pats pareiškia norą badauti, irgi jau galiu patvirtinti. Po Roto viruso, su kuriuo “linksmai” praleidau Kalėdas, po dviejų bado dienų kūnas nė kiek nepageidavo kimšti kad ir gardžiausių šventinių likučių, jokio džiaugsmo nekėlė tobulai paruošti patiekalai. Ta proga ir aplankė mintis – kūno verta paklausyti ir be Roto viruso reguliariai pasidaryti pasninko ritualą. Taip be ilgų įsikalbinėjimų ėmiausi kassavaitinio bado dienos. Tiesa, įpročio dar neišsiugdžiau, bet viliuosi, per du tris mėnesius ir jis užaugs.

O dabar laikas prieiti prie antrosios teorijos – užsibrėžto tikslo metodo, bylojančio, jog viską reikia tikslingai planuoti, 0 ne akis išdegus griebtis naujo reikalo. Tai šis metodas bus artimesnis sisteminių veiksmų gerbėjams, kurie labiau linksta į “step by step” schemas, bet tinka ir dietų, ir sporto, ir pasninko įpročiams ugdyti.

Beje, ši teorija tikina, jog kiekvienoje srityje esama paslapčių. Ir sveikų įpročių ugdymas taip pat nėra atsitiktinis reikalas. Jie, įpročiai, irgi paklūsta dėsniams, kurie lemia seką ir sėkmę. Taigi dabar cituosiu WebMD, nes pati nemoku kurti tikslo siekimo schemų, bet suprantu, jog už viską gyvenime reikia kovoti su strategijomis. Taigi – klausimai ir atsakymai.

1. Ar savo tikslą, jog imiesi pokyčių laikyti paslaptyje, ar paskelbti visam pasauliui?

Skelbk, dalykis savo tikslais, rask bendraminčių ir palaikančiųjų, taip bus lengviau įveikti iššūkius.

2. Jei nori pakeisti tris įpročius, kovoti su visais iššyk ar imtis po vieną?

Susidėk prioritetų eilę, imkis vieno, po to – kito, galiausiai – trečio. Vienu ypu trim frontais nelaimėsi.

3. Ar pavyks įveikti savo silpnumą?

Pradėk ir nebijok paslydimų. Jie – proceso ir tikslo siekiamybės dalis. Paslysti nereiškia pralaimėti. Svarbu nemesti pagrindinio tikslo.

4. Ar už tikslo siekimą save skatinti ir apdovanoti?

Už svarbaus tikslo pasiekimą priklauso didelė dovana, tarkim, atostogos ar papuošalas, kad įveiktas įprotis primintų, ką pasiekei. Pusiaukelėje galima save lepinti mažesniais malonumais: masažu, manikiūru, batelių pora. Tik ne tortu!

5. Per kiek laiko įsitvirtina naujas įprotis?

Tikinama, jog naujas įprotis įsitvirtina per 21 dieną. Deja, tyrimai rodo kitaip – per 2 mėnesius ir net ilgiau. Gaila, bet smegenys naujus įpročius įprastais verčia lėčiau nei norėtųsi.

6. Kaip lengviau atsisakyti senų pomėgių ir ritualų?

Svarbu nusibrėžti naują tikslą ir jo įveikimo laikotarpį. Taip smegenims lengviau, jos orientuojasi į naujos programos reikalavimus, o tu turi daugiau šansų pasiekti tikslą. Nepamiršk, kad visada lengviau susikurti naują įprotį nei atsisakyti seno.

7. Ar atsisakydamas seno įpročio nors kartą per savaitę, palengvinu artėjimą tikslo link?

Būtent! Vieną dieną per savaitę skirk naujam įpročiui. Seno pomėgio ar žalingo ritualo atsisakymas tik vieną savaitės dieną leidžia augti pasitikėjimui, jog tai galėsi daryti nuolatos. Jei kitokia nei įprasta diena pavyksta lengvai, kitą savaitę pasunkink užduotį, su nauju įpročiu gyvenk jau dvi dienas per savaitę.

8. Kodėl užsibrėžti tikslai sunkiai įgyvendinami?

Didelis tikslas – sunki užduotis. Gali palūžti. Kad to išvengtum, savo užduotį suskaidyk į kelias mažesnes ir įveik jas etapais, iš lėto. Pvz., kad per savaitę prarastum pusę kilogramo, vieną desertą pakeisk vienu vaisiumi.

P.S.

Tai tiek apie naujas mintis, sveikus  įpročius ir jų ugdymą. Šiaip ar taip, galvoti apie prasmingus tikslus prasidėjus metams yra geras dalykas. Svarbu kažko imtis, jei ne realybėje, tai bent savo galvoje. O jei galvoje prasideda, kažkada vis tiek imsies pokyčių.
Kaip dainuoja senukai “Scorpions” – “Wind of changes…”

Advertisements

2 thoughts on “Kuo mintys panašios į atsibodusias kaimynes ir Wind of changes

  1. Inesa January 5, 2016 / 8:06 am

    O kiek kilometrų nueinate kasdien?

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s