Ikonų magija

BB

Kiekvienam prie širdies vis kiti dalykai, interesai, žavėjimosi objektai. Mano kartos merginos kadaise rinkdavo “artistų nuotraukas”. Taip vadindavom tą pomėgį, kai buvo tokių kolekcijų mada. Iš visos makulatūros kerpi garsenybes ir tas nuotraukas klijuoji, dėlioti, rūšiuoji, renki, perrenki, keitiesi.

– Turiu dvi Bridžitas iš Kobietos, gal turi Fondą ar Kardinalę?

– Bridžitą į Kardinalę? Tu ką? Už vieną Bridžitą dvi Kardinales duoda. O Fondos niekam nereikia…

Ką nors supratot? Brigitte Bardot, Claudia Cardinale, Jane Fonda…  Labai linksma prisiminti anų laikų kolekcines apeigas, kai Vakarų aktorių žinojom gal 10-20, o jų nuotraukų gauti buvo sunkiau nei batų. Bet rinkdavom jas ir keisdavomės su tokiu azartu, kad net dabar būtų įdomu pamatyti, kokius lobius tuomet taip vertinom ir kokios tai buvo senosios kartos aktorių nuotraukos, kurias tiesiog ikonizavome.

Audrey

Ketvirtadieniais po pamokų eidavom prie spaudos kiosko laukt lenkiškų žurnalų: “Kobieta i zycie”, “Wydnoriengi” ir dar kažkokių. Būdavo dar “Uroda”, bet labai nekaip ausiai skambėjo jo pavadinimas, tai ir nepirkdavom. Nors jis buvo spalvotas ir leidžiamas ant kreidinio popieriaus. Bet brangiausias. Ir savaitės pietums skirtų pinigų pakakdavo tik vienam dviem leidiniams. Arba “Kobieta”, arba “Uroda”, arba kiti du menkesni, kur ikonų beveik nepasitaikydavo.

Ir lenkiškai skaityt buvo sunku, be to, tas pirkimas būdavo tik dėl kelių puslapių, kuriuose spausdindavo rubrikas, panašias į serijas “Pliotky o paniach i panach”. Niekas iš mūsų nieko nesuprasdavo ko ten prirašydavo, bet kiek laimės ištikdavo radus didžiulę spalvotą Barbaros Brylskos nuotrauką ar juodai baltą mažą Catrine Denevue. Tiesa, Brylska keitimams visai netikdavo, nors buvo labai graži ir kiek daugiau žinoma iš ekranų, bet niekas jos nenorėjo imti į savo kolekcijas. Visoms rinkėjoms reikėjo Bridžitų, Sofijų, Katrinų, Elizabetų, Claudijų, Alenų, Žerarų ir t.t.

Tai buvo tų laikų ikonos. Ryškios, absoliučiai nepasiekiamos net pamatyti kino ekrane, bet švytinčios savo esybe, išvaizda, mados klyksmais. Rinkom jas kaip brangakmenius. Kol vieną dieną visi rinkimai neteko jokios prasmės ir intereso, o kolekcijos buvo išmestos.

Helen

Pinterest kolekcijų nuotr.

Dabar rinkti ikonas komplikuočiau. Gal niekas net jų ir nerenka. Daug žinių, vaizdų, socialinių tinklų, kuriuose gali matyti, skaityti, žiūrėti ir dėliotis ką nori. Kam rinkti?

Bet ne veltui klesti Pinterest – šių laikų kolekcijos ir rinkyklos. Vadinasi, dabar kolekcionavimas tapo labiau virtualus. Tik va – kitos problemos. Su ikonomis. Jos stačiai ant kiekvieno kampo. Ir vargas iš tokios gausos atsirinkti, kad nesikauptų ikonų šiukšlynai. Kad ir virtualūs.

Pernai čia rašiau apie kelias moteris, į kurias man visada malonu žiūrėti. Kalbinau, kas joms svarbiausia be raudonų lūpdažių ir gerų rankinių. Ir klausinėjau, kaip joms išeina visada nuostabiai atrodyti. Atsakydamos visos, kaip sutarę, kalbėjo apie savo stilių, į kurį įeina ir komfortas patogiai jaustis, ir malonumas nesimėtyti ir saugoti pasiteisinusius vertingus drabužius, ir saikas žvalgantis į naujoves.

Tiesa, tarp tų mano minimų moterų nebuvo garsiai skambančių ikonų. Atvirkščiai, maniškės tylios ir nekrentančios į akis, bet įspūdingos. Bent jau mano požiūriu.

O prieš porą dienų pamačiau, jog vienas portalas kaip tik dabar renka ikonas. Bet tik iš garsiai skambančių. Beje, pats terminas – ikona, prasidėjęs nuo sakralinių paveikslų, dar vis skatina viltį, jog ikona ir šiais laikais yra kažkas tokio… Nepakartojamo, išskirtinio, kerinčio, žavinčio, svaiginančio ir skatinančio. Skatinančio atkartoti, tikėti. Tai va…

Toliau ir nesiplėsiu, nes kad kiti kartotų, reikia turėti ne tik galimybę keisti sukneles… Todėl su autentiškomis ikonomis dabar visai nelengva.

O jei atsisukti tik į mados ir stiliaus kategorijas, tai šeštadienio laidoje pamėginau pakalbinti vieną žavią moterį, pas mus labai dažnai tituluojamą stiliaus ikona. Žinau, apie ką pagalvojote, ne, ne ji. Kita.

Ir ši – tikrai žavinga, turinti gerą humoro jausmą, galinti pasakoti visokių smagių istorijų, susijusių su stiliumi, ir nebijanti prisipažinti, jog drabužius tiesiog sapnuoja. Bet ji jau žino ką padaryti, jog taptum kažkuo bent įvaizdžio prasme ir artėtum stiliaus etalono link, nors jai dar viskas prieš akis. Ir net neabejoju, jog kažkada ši moteris drabužių nebesapnuos, o virs tikra tylia stiliaus ikona.

Telieka sulaukti paskutinio sausio šeštadienio…

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s