Prioritetai

akys akiniuose

Sakoma, jog juos reikia ne tik turėti, bet ir nuolatos laikytis.

Bet net ir susigalvoti bei susidėlioti prioritetus yra ganėtinai nelengva. Ką jau kalbėti apie sistemingą jų laikymąsi…

Kol esi labai jaunas, gali prisikurti kalnų kalnus prioritetų.

O kai esi nelabai jaunas, lieka jie visai ne prioritetai, o menkos menkutės būtinybės, visai nedidingos, suskylančios į nuobodžius punktus. Kita vertus, ir tai įgyvendinti reikia valios, didelės kišenės ir labai daug laisvo laiko.

Vieną is prioritetų jau tikrai pradedu realizuoti. Jis – jau ant nosies kabanti realybė. Remontas. Ir nors dar niekas neprasidėjo, jau kelintą mėnesį baigiu eiti iš galvos. Vyras sako, kad naktimis rėkiu, ypač savaitgaliais. Šiokiadieniais sapnuoju, kad lipu laiptais, tai viršun, tai apačion. Vakar sapnuose radau  šunį, labai panašų į mano buvusią Lulu, tik trumpomis kojomis. O kai atsibudau, nuoširdžiai susigraužiau, nes šunį, pasirodo, pavogiau ir mes su juo rinkomės parketlentes. Beje, jam tai patiko.

Dar prieš kelias naktis visai nemiegojau, nes stumdžiau sienas ir bandžiau tobulinti architektės sukurtą remonto projektą. Mintyse. Paskui gulėdama skaičiavau dėžes, o po to apėmė panikos priepuolis, kad paskutinę savaitę iki remonto dar liko sukrauti indus ir iškraustyti viską iš virtuvės. Faktas, dar reikės dėžių.

Šiandien apie tai garsiai prasitariau kai su bičiule architekte važinėjome ir rinkome medžiagas. Ji tik šyptelėjo, ragindama įsivaizduoti, kaip bus faina po remonto ir kaip apsigyvensiu visai kituose, tarsi naujuose namuose. Bet kol kas sunkiai sekasi vizualizuoti tą fainumą, nes jo dar nėra mano prioritetų sąraše.

Ir koks košmaras laukia iki fainumo, žino visi. Su kuo nepakalbu, visi tik liūdnai ir išraiškingai linguoja galvomis. Bet kai mano galvon grįžta sveika nuovoka, mąstau, juk visi remontus kažkaip išgyvena… 

Pasirodo, jau esu pamiršusi to reikalo siaubą ir kol tik prioritetinausi su remontu, atrodė, kas čia jau tokio. Paskutinį namų griovimą dariau gal prieš 15 metų. Buvo baisu tik dvi savaites, nes ant lovos gulėjo šaldytuvas, vidury kambario kėpsojo skalbimo mašina, o valgydavome ant jos pasitiesę staltiesę ir tik šaltą maistą, nes virtuvėje betonavo, džiovino ir lipdė grindis. Bet tuomet vyko tik virtuvės remontas…

Dabar kitaip – visus namus reikia “atlaisvinti”, viską iš jų iškraustyti, palikti tuščią dėžutę, o tada jau jie ateina ir pradeda griauti bei statyti. Kitaip neišeina. Gal ir gerai? Daug ką gali išmesti ir padaryti didžiąją reviziją. Bet ir tai atlikti yra toks vargas, toks Sizifo darbas, kad pradedu žvėrėt.

Visą praėjusį savaitgalį mėčiau. Kas vakarą po darbo irgi mėtau. Ateinantį savaitgalį taip pat mėtysiu. Mano teta, kuriai kartas nuo karto padedu apsivalyti namus nuo perteklinių, kažkada buvusių reikšmingų daiktų, sako – padegt ir išeit…

Tai va, ir aš jau dukart lygiai taip prasižiojau, kai suplukus tampiau dėžes pas mamą. Padegt ir išeit. Mama net žagtelėjo, ar savame prote? Savame, bet jis nedžiugina, kaip galima tiek visko prisikaupti, kaip susirinkti tiek popierių ir knygų, kurias skaitai lygiai vieną kartą gyvenime ir prie jų niekada negrįžti.

Ir tokių, sunkiai išmetamų daiktų namuose metų metais daugėja geometrine progresija… Savaitgalį didžiąją tų nevertingų leidinių dalį sugebėjom išvežti į “Mint Vinetu”, o vertinguosius susipakuoti. Išėjo gal dešimt dėžių. Jau nekalbant apie trečiatiek garderobo, indų, vazų, lėkščių ir dėžių dėžučių… Nors eik iš proto.

Tai šioje prioritetų sekoje gyvenimą matuoju dėžėmis, jų nešiojimu ir sąrašų sudarinėjimu, kur ką padėjau. Jokiam kitam svarbiam reikalui ar interesui nelieka nei laiko, nei jėgų, nei vaizduotės.

Nors ne, liko minimaliam sąrašiukui. Kai šiandien galutinai konceptualizavausi su grindų ir sienų plytelėmis vonios kambariui, garsiai pareiškiau savo artimiausių prioritetų seką bičiulei:

  • padarau remontą
  • nusiperku naują kompą (jei liks pinigų)
  • pasidarau akių operaciją (jei liks pinigų), nes per tuos remontus ir nemiegotas naktis jas visai pražiūrėjau…

O bičiulė, įdėmiai pasižiūrėjusi į mano akis, tepasakė – tai gal keisk prioritetų seką… 

Neišeis. Remontas prasideda pirmas.

Advertisements

4 thoughts on “Prioritetai

  1. Rita March 10, 2016 / 2:44 am

    Laikykis,Violeta,viskas bus gerai!🌹🤓

    Like

  2. Krismeks March 17, 2016 / 9:46 pm

    Juokiausi ir kaifavau.
    Ne aš viena kankinuosi…

    Like

  3. Proto aistros June 26, 2016 / 9:15 am

    Mano remontas – dar sąrašuose, tačiau jau baisu pagalvoti kaip bus. Nors dar nė meistro nėra, nei eilėje nestoviu, bet jau gerklėj jaučiu remonto dulkių kamuolį, kai tik apie ta pagalvoju….

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s