Bangos

Žmonės mėgsta išsipažinti ir atvirauti. 
Ir nuo graikų ar romėnų laikų aišku, jog tyla – auksas, kalbėjimas – sidabras. O žydai išvis sako, jei nėra atsakymo, tai ir yra geriausias atsakymas. 
Šiais laikais patylėti yra gracinga ir elegantiška, bet sunku. Ir man visada labiau imponuoja tylintys. Jie protingiau atrodo. Šiaip apie tylą galima išvedžioti daug, ir taip dėlioju po ilgokos pertraukos, nes dabar galėčiau prirašyti kalnus. Ir tik todėl, kad čia, bloge, buvau išėjusi atostogų. 

Užbeldė gyvenimo kasdienybė, užuot normaliai vasarą atsipūtus, dariau remontus ir padėjau gyventi kitiems. Ir rašyt visai nesinorėjo. 

Tai kai jau grįžau, išaiškėjo, jog tos istorijos, kurią čia, “Ružavoje tabletėje”, ketinau skelbti ir sakiau, oi laukiu parašiusios autorės pritarimo viešumui, nebus. Nes pritarimo aiškinti reikalus visiems nesulaukiau. Ir gerai, lai bus kaip yra, nedauginsime blogybių. 
Todėl intriguojamo ir pamokančio pasakojimo apie vyrus, paliekančius žmonas, kurios dėl to tik laimi, nebus. 
Minėtą laišką su savo istorija parašiusi moteris renkasi tylą. Nenori nubaidyti aplankiusios laimės ir negeidžia prisiminti ano gyvenimo nuotrupų. Skausmingų. Sako, nuo jų vėl grįžta silpnumas, kurio būta per akis. 

Todėl istoriją tik trumpai apibendrinsiu, nes ji išskirtinai unikali, bet tik vienu aspektu. Taigi buvo taip.
Vyras, ilgai gyvendamas santuokoje, užmezgė romaną su kita, blaškėsi, negalėjo pasirinkti, likti su sena laime ar bėgti paskui naują. Galop vis dėlto išėjo paskui kita. Žmona lūžo lūžo, bet nepalūžo. O po kelerių metų atsitiesė, sutiko labai mielą žmogų. Ir dabar puikiai gyvena. 

Vyrui baigėsi kitaip. Naujoji laimė pasirodė tikra nelaimė. Bandė jis grįžti pas žmoną, bet buvo per vėlu. Gražu tai, kad abu liko draugai, ne priešai ir jis ją, buvusią žmoną, tikrąją savo meilę – kaip suprato vėliau, iki šiol finansiškai palaiko, remia ir broliškai rūpinasi! 

Va čia yra unikalioji dalis, dėl kurios buvo verta išsižioti. 
Visada tikiu, kai kalba išgyvenę sunkumą, jie padeda kitam, lūžtančiam. Žmonės tiki vieni kitais, kliaujasi jau išgyventais kitų sunkumais. Sako, jei ir kitam ištiko šūdas, vadinasi, jis išgyvenamas. Ne tu pirma, ne tu paskutinė, ir pati girdėjau sunkią minutę, ir, pripažįstu, tai guodė. Nes kai esi sužeistas, bet ne vienas toks, viltingai stveriesi kitų patirties ir tiki, jog ateis geri laikai. 

Bet yra ir kitoks, profesionalus požiūris. Nesakau, kad psichologai išgelbės pasaulį, bet kai jų paklausai, gyventi darosi šviesiau. Dėl to, kad jų požiūris – ne tiek guodžiantis, kiek įnešantis racionalumo ir prablaivinantis. 
Pernai pavasarį surengiau “atsitraukimo” dieną. Savotišką išsikapstymo iš problemų terapiją. Į ją prikviečiau psichologų, mokiusių gyvenimo algoritmų ir praktinio elgesio modelių. Buvo įdomu ir dalykiška. Iki šiol sutinku kelias ten “pravalytas” moteris, o jos vis klausia – kada dar bus, pranešk. Pranešiu, pažadu, tik rankos neprieina iki tokio mastelio renginių. Bet kad dar jų bus, tai jau tikrai! 

Tai štai tuomet viena iš psichologių nupiešė labai paprastą požiūrio į nelaimę schemą, kuria galima vadovautis, kai nėr už ko kabintis.
Gyvenimas yra bangos, kuriose supamės visi. Tik kiekvienas supamės skirtingu laiku skirtingose amplitudėse.
Kas tiki, kad gyvenimas – linija, apsigauna. Nė vienas negyvena tiesėje. Mes visi – bangose. Tik vieni – jų viršuje, kiti – apačioje. 
Bet!
Blogybė ta, kad bangos lūžta ir po aukštumos laukia žemuma. Lyg ir nieko nauja. Logika vadovaujantis, už gera gauni gera, už bloga sulauki blogio. 
Nė velnio. Yra visai kitaip. Gali daryti tik gera ir gera, ir gera, bet sulaukti tik smūgių ir išbandymų. O koks šiknius, ištisai kitiems kišantis pagalius į ratus, gyvena kaip patenkintas kurkulis. Ir taip yra dėl to, kad jei gyvenai bangos viršuje, žinok, krisi žemyn. Kad ir koks geras būtum. Tiesiog tavo gėrio ir ramybės laikas baigėsi iki kitos bangos keteros.

Kiek ir kaip skausmingai krisi žemyn, čia jau kitas klausimas. Tas bangas piešusi psichologė nustebino ir dar kitu jų aspektu. Iš tiesų nėr žinios, kam geriau – tam, kuris viršuje ir kris žemyn, ar tam, kuris apačioje ir kils viršun.
Va tuo ir vadovaukimės. Tik prieš krentant pasirūpinkime pagalvėmis…

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s